Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
201 576 straipsniai

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
Lietuva (oranžinė) ir Italija (žalia) pasaulio žemėlapyje

Italijos–Lietuvos santykiai — dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Italijos ir Lietuvos.

Italija Lietuvos Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 26 d. Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. rugpjūčio 30 d. Tarpukariu Lietuvos nepriklausomybę de jure pripažino Ambasadorių konferencijos metu, 1922 m. gruodžio 20 d.

Lietuva savo šalies ambasadą yra atidariusi Italijoje (dabartinis atstovas – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Ričardas Šlepavičius), tuo tarpu Italija turi ambasadą Vilniuje (atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Diego Ungaro). Lietuvos garbės konsulatai įkurti Milane (Lombardijai), Paduvoje (Venetui), Taranto (Apulijai ir Bazilikatai), Turine (Pjemontui ir Aostos Slėniui), Genujoje (Ligūrijai), Palerme (Sicilijai), Florencijoje (Toskanai), Neapolyje (Kampanijai), Terane (Abrucams).

Veikia Italijos lietuvių bendruomenė (įsteigta 1952 m.). Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 517 Italijos piliečių. Abi šalys yra ES, eurozonos, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės. Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Italijos Respublika grupė (dabartinė pirmininkė – Rūta Miliūtė).

Dar pirmajame tūkstantmetyje buvo prekiaujama tarp baltų genčių ir Romos imperijos, kurios centras buvo dabartinėje Italijoje. Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje kilus tautiniam atgimimui tarp romantikų paplito romėniškosios lietuvių kilmės teorija, kurios ištakos - XVI a. ir Mykolo Lietuvio parašytas lotyniškas traktatas „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“ (De Moribus Tartarorum, Lituanorum et Moschorum).

Pirmaisiais santykiais tarp Italijos ir Lietuvos galima laikyti 1251 m., kuomet su italų kilmės popiežiumi Inocentu IV susitiko oficiali Mindaugo delegacija aptarti Mindaugo karūnavimą LDK karaliumi. 1317 m. kitas italų kilmės popiežius Jonas XXII rašė laišką didžiajam kunigaikščiui Gediminui, kuriam siūlė krikštytis. 1518 Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas I vedė Milano kunigaikštytę Boną Sforcą. Jų sūnus Žygimantas Augustas taipogi 1548 m. paveldėjo titulą.

LDK armijoje tarnavęs italas Alessandro Guagnini savo lotyniškame traktate Sarmatiae Europeae descriptio daug rašė apie Lietuvą ir minėjo lietuvių tariamą kilmę iš romėnų. Vėliau lietuvių istorikas Albertas Kojalavičius-Vijūkas šiuo šaltiniu rėmėsi rašydamas apie lietuvių kilmę savo dviejuose veikaluose Lituanae pars prior (parašytas 1650 m.) ir Lituanae pars seconda.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai ir bajorai keliauti į Italiją pradėjo XVI a. Panašiu metu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ėmė darbuotis italų architektai (Džiovanis Činis, Džiovanis Marija Bernardonis). Be architektų italus į LDK pritraukė jėzuitų įkurta Vilniaus didžioji kolegija, kuriai 1578 m. popiežius Grigorijus XIII suteikė universiteto teises. Vienas žymiausių Vilniaus universiteto profesorių italų - Stephanus Laurentius Bisius, doktorantūros darbą parašęs Paduvoje ir dirbęs Turine ir Venecijoje. Jis Vilniuje dėstė anatomiją ir osteologiją, dirbo kaip gydytojas ir buvo universiteto medicinos fakulteto vedėjas.

LDK taip pat dirbo italų tapytojai Zanobio da Gianotti, Giovanni Cini, Giovanni Jacopo ir Džambatista Fredianis, kurių darbų yra Vilniaus katedroje, šv. Onos bažnyčioje, Šv. Mykolo bažnyčioje ir kitur. Vėliau Pietro Perti ir Giovanni Maria Galli kartu su vietiniais menininkais suprojektavo Šv. Pauliaus ir Petro bažnyčią. XVII a. Pažaislio vienuolyno ansamblis buvo suprojektuotas Venecijos menininko Liudvikas Fredas. Taip pat LDK dirbo Pietro ir Karlo Putiniai, Giovanni Merli, Michele Arcangelo Palloni ir kiti. XVIII a. pab.-XIX a. pr. kūrė architektai Pietro de Rossi, Paolas Fontana. Skaičiuojama, kad XVI a. vid.-XVIII a. pab. Laikotarpiu LDK savo pėdsakus paliko apie 40 Italijos ir pietinės Šveicarijos architektų, skulptorių ir dailininkų.

Daugiau…

sausio 18 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Didžiosios Kolumbijos žemėlapis 1824 m.

Didžioji Kolumbija (isp. Gran Colombia), oficialiai vadinta Kolumbijos Respublika – istorinė valstybė Pietų Amerikos šiaurės vakaruose ir Centrinės Amerikos pietuose. Apėmė dabartinės Kolumbijos, Ekvadoro, Venesuelos ir Panamos žemes, taip pat dalį dabartinių Brazilijos, Gajanos, Nikaragvos žemių.

Didžioji Kolumbija susikūrė 1819 m. pabaigoje, Simono Bolivaro revoliucionieriams išlaisvinus Naujosios Granados vicekaralystę iš rojalistų valdžios. Buvo sudaryta federacinė respublika į kurią įėjo Kundinamarkos departamentas (centras Bogota), Venesuelos departamentas (centras Karakasas) ir Kito departamentas (centras Kitas). Jų centrai buvo šalies sostinės. Tiesa, tuo metu kovos tebevyko ir rojalistai dar valdė daugelį teritorijų. 1821 m. buvo sudaryta Kukutos konstitucija, Bolivaras paskelbtas šalies prezidentu, o sostinė įtvirtinta Bogotoje. Dėl to kilo neramumai tarp pačių nepriklausomybės rėmėjų, nes vieni pasisakė už regionų autonomiją, o kiti už stiprią centrinę valdžią, kurios pagalba būtų galima galutinai nugalėti rojalistus. 1824 m. šalis perdalinta administraciškai iš naujo. Nors laikinai nesutarimai atidėti vardan kovos su rojalistais, tačiau vėliau šis klausimas vėl aktyviai keltas. Venesueloje kilo liberalų judėjimas, siekęs nepriklausomybės nuo Bogotos valdžios. Jie susijungė su konservatorių vadovu Chosė Antonijumi Paesu. Jam paramą išreiškė ir Ekvadoras. Buvo iškilęs pilietinio karo pavojus, bet Bolivarui ir Paesui pavyko pasiekti taikų susitarimą. 1828 m. Bolivaras bandė priimti naują konstituciją, tačiau pritarimo nesulaukė. Didžioji Kolumbija įsitraukė į karą prieš rojalistų valdomą Peru, 1830 m. Simonas Bolivaras pasitraukė iš prezidento pareigų, o šalyje ir toliau klestėjo chaosas. 1831 m. Didžioji Kolumbija panaikinta: Venesuela ir Ekvadoras atsiskyrė, o likusi teritorija sudarė Naujosios Granados respubliką (vėliau ji suskilo į Kolumbiją ir Panamą).

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra istorinės šalys.
Naujienos
  • Sausio 18 d. LR Seimas įteisino originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis („x“, „w“ ir „q“) asmens dokumentuose.[1]
  • Sausio 17 d. Šiaurės Makedonijos parlamentas patvirtino naująją koaliciją, vadovaujamą premjero Dimitaro Kovačevskio.[2]
  • Sausio 15 d. Išsiveržus povandeniniam ugnikalniui, Tongos krantus pasiekė cunamis.[3]
  • Sausio 14 d. oficialiai baigėsi Vilniaus oro uosto rekonstrukcija. Tai buvo didžiausias šalies aviacijos istorijoje aerodromo atnaujinimo projektas.[4]
  • Sausio 13 d. Astronomai pranešė galimai aptikę egzomėnulį, nuo Žemės nutolusį apie 5500 šviesmečių.[5]
  • Sausio 12 d. LR Vyriausybė priėmė sprendimą nuo vasario 1 d. nutraukti sutartį tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos trąšų kompanijos „Belaruskalij“ dėl neatitikimo nacionalinio saugumo principams.[6]
  • Sausio 11 d. Baltimorėje (JAV) žmogui pirmąkart persodinta genetiškai modifikuotos kiaulės širdis.[7]
  • Sausio 10 d. Nyderlanduose prisaikdinta naujoji koalicinė vyriausybė, vadovaujama premjero Marko Rutės.[8]
  • Sausio 9 d. Pranešama, kad šią savaitę šiaurės vakarų Nigerijoje ginkluoti užpuolikai per kelis antpuolius nužudė mažiausiai 140 žmonių.[9]
  • Sausio 8 d. Įtariant valstybės išdavyste, suimtas buvęs Kazachstano kontržvalgybos agentūros vadovas Karimas Masimovas.[10]
  • Sausio 6 d. Filipinuose įsigaliojo vaikų santuokas uždraudžiantis įstatymas.[11]
Kiti projektai
Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga